Nuvažiavus į Italiją atostogauti, buvo smalsu paragauti tikro alyvuogių aliejaus. Tačiau prekybos centruose alyvuogių aliejus pasirodė toks pat kaip ir mūsų parduotuvėse – niekuo neišskirtinis.
Tada pradėjome domėtis ir ieškoti. O kai ieškai, tai ir randi.
Taip atsidūrėme vienos šeimos valdomame ūkyje, kuriame nuo 1850 metų auginami „Carolea“ veislės alyvmedžiai. Ši alyvuogių veislė nuo senų laikų paplitusi Lamecijos Termės rajone, Kalabrijoje. Čia raudonas dirvožemis subrandina savito skonio alyvuoges, todėl šiose apylinkėse šaltuoju būdu, iki 27 °C temperatūroje, spaudžiamas alyvuogių aliejus pasižymi išskirtiniu skoniu.
Šiandien, naudojant pažangią įrangą, čia išgaunamas ypač tyras „Extra Vergine“ alyvuogių aliejus, kuris vertas atsidurti ant kiekvieno žmogaus, suprantančio šio maisto ir vaisto svarbą bei naudą, stalo.
Susipažinome su šeimininkais. Jie aprodė savo valdas, o mes pamatėme, kaip pagarbiai surenkamos alyvuogės ir gabenamos į pačiame ūkyje esančias gamybines patalpas. Ten sumontuoti pažangūs įrengimai leidžia išgauti ypač tyrą alyvuogių aliejų.
Patekusios į įrenginius alyvuogės plaunamos, malamos ir spaudžiamos. Kaip sakė šeimininkai, maždaug po valandos į talpas jau bėga tai, ko mes ir ieškojome – tikras alyvuogių aliejus.
Čia pat ragavome ir džiaugėmės nauju, 2025 metų, šviežiai spaustu alyvuogių aliejumi. Dėkojome žmonėms, kurie mus priėmė, ir parvežėme šio aliejaus į Lietuvą, kad jo galėtų paskanauti artimieji, draugai ir kiti žmonės, suprantantys šio maisto ir vaisto svarbą mūsų kūnui bei sielai.
Dabar rytą pradedame su rankose pašildyta taure alyvuogių aliejaus. Pirmas gurkšnelis pradžiugina gomurį, sutepa virškinimo traktą, o tada mėgaujamės mums visiems įprastais lietuviškais pusryčiais ir vėl laukiame naujo ryto bei gražios dienos.
Pabandyk nors kartą. Gal patiks. O jei neturi gero aliejaus – pavaišinsiu!
Raimundas
